Dailininkė

Labas, esu dailininkė Aušra Dajorė. Dailininkė, kuri tiki, kad šilko paveikslas yra vienas iš įspūdingiausių aplinkos akcentų. Tikriausiai čia tikiesi rasti mano istoriją? Turiu tave nudžiuginti – tiesiog sek raidėmis ir po akimirkos tu sužinosi mano kelionę...

Pirmasis mano prisilietimas prie šilko buvo dar paauglystėje. Buvau paauglė, kuriai iliuzijų pasaulis buvo saugesnis nei realus. O tam, kad jame gyventi, aš turėjau rasti užsiėmimą kuriam galėčiau atiduoti visą save, kuris leistų pasinerti ir pabūti su savo mintimis, svajonėmis, o gal kartais ir liūdesiu. Ir taip jau atsitiko, kad mano rankose atsirado teptukas.

Gaila, bet paauglystė netruko amžinai, ir man teko pasirinkti kryptį, kurioje galėčiau save realizuoti. Tikėjau, kad būdama dailininke, aš ne tik dirbsiu mėgstamą darbą, bet ir padovanosiu daug šiltų jausmų kitiems.

Studijuojant dailę, aš vis dar nebuvau apsisprendusi, kokie bus sekantys žingsniai mano gyvenime iki vieno įvykio, po kurio viskas apsivertė. Tai buvo mano baigiamojo darbo gynimas. Pamenu tą kartą aš buvau nutapiusi ekstravagantišką paveikslą ant šilko ir labai pergyvenau, kaip jį įvertins komisijos nariai. Dabar, jau praėjus daug laiko, vis prisimenu vieno komisijos nario, gerbiamo profesoriaus Ričardo Bartkevičiaus žodžius: „Tavo kūrinys yra be galo koketiškas, jaukus ir išskirtinis. Mes manome, kad tapyba, tai tavo kelias“. Tai žodžiai, kurie ir pastūmėjo mane pasirinkti šilko paveikslų tapybą.

Dabar esu laiminga, kad esu dailininkė. Paauglystė rodos buvo visai čia pat, o aš jau, 8 metus tapau profesionaliai. Per šiuos metus sutikau begalę įdomių žmonių, dalyvavau tiek užsienio, tiek Lietuvos parodose, bei žinoma atidariau savo darbų galeriją internete.

Noriu tikėti, kad dar daug kartų teks prisiliesti prie šilko, jame paliekant savo, o galbūt ir tavo istoriją. Istoriją, į kurią pažvelgęs kiekvienas paskęs savo atsiminimuose. Istoriją, kuri papuoš kiekvienus namus išskirtinumu, koketiškumu, elegancija bei ta miela ir jaukia šiluma.

Mano Šilko tapyba

Tai technika, kuri leidžia spalvai laisvai lietis audinyje, kartu ją stabdant bei nukreipiant norima linkme. Šilko tapyba skiriasi nuo tradicinio tapymo ant drobės ne dėl egzotiškesnės spalvų gamos, o dėl to, kad tapant dažai išsilieja per visą medžiagą. Tokiu būdu kiekvieną potėpį reikia kruopščiai planuoti, nes suklydus atitaisyti klaidos praktiškai neįmanoma. Kviečiu Tave užsukti į „Šilko dvelksmas“ puslapį. Jame rasi daugiau mano svajonių, išgyvenimų, technikos subtilybių ir visko, visko...